Masto trūkumas yra tada, kai gamybos apimtys didėja didėjant ribinėms sąnaudoms. Fiksuotosios ir kintamosios sąnaudos gali būti klasifikuojamos keliais būdais, atsižvelgiant į jos pobūdį. Vienas iš populiariausių metodų yra klasifikavimas pagal pastovias ir kintamas sąnaudas. Pastoviosios išlaidos nesikeičia didėjant / mažėjant gamybos apimties vienetams, o kintamosios sąnaudos priklauso tik nuo to, dėl to sumažėja pelningumas Pelningumo rodikliai Pelningumo rodikliai yra finansinė metrika, kurią analitikai ir investuotojai naudoja įmonės gebėjimui generuoti ir įvertinti. pajamos (pelnas), palyginti su pajamomis, balansiniu turtu, veiklos sąnaudomis ir akcininkų nuosavybe per tam tikrą laikotarpį. Jie parodo, kaip gerai įmonė panaudoja savo turtą pelnui gauti. Vietoj to, kad gamybos sąnaudos mažėtų, nes pagaminama daugiau vienetų (kas yra įprasto masto ekonomijos atveju), vyksta priešingai, o gaminant kiekvieną papildomą vienetą išlaidos tampa didesnės.
Apsvarstykite aukščiau pateiktą grafiką. Bet koks produkcijos padidėjimas virš Q2 padidina vidutines išlaidas. Tai yra masto ekonomiškumo pavyzdys - vidutinių išlaidų padidėjimas dėl padidėjusios gamybos apimties.
Daugelis įmonių susiduria su iššūkiu susidoroti su spaudimu, atsirandančiu po plėtros, o tai reiškia didesnį darbo krūvį ir daugiau klientų. Verslo augimas jungiantis Susijungimai Įsigijimai Susijungimų ir įsigijimų procesas Šiame vadove pateikiami visi susijungimų ir įsigijimų proceso etapai. Sužinokite, kaip įvykdyti susijungimai, įsigijimai ir sandoriai. Šiame vadove mes apibūdinsime įsigijimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, įvairūs pirkėjų tipai (strateginiai ir finansiniai pirkimai), sinergijos svarba ir sandorių išlaidos suteikia didelę tikimybę, kad sumažės išlaidos ir padidės jų kainos. pelningumas.
Nepakankamos skalės priežastys
Nepakankamos skalės skalės skalės ekonomiškumo ribos yra tada, kai produkcijos produkcija auga didėjant ribinėms sąnaudoms, o tai lemia sumažėjusį pelningumą. Užuot mažėjus gamybos sąnaudoms, kai pagaminama daugiau vienetų (taip yra įprasto masto ekonomijos atveju), vyksta atvirkščiai, o išlaidos tampa didesnės dėl kelių veiksnių. Veiksniai gali būti komunikacijos sutrikimas, motyvacijos stoka, koordinacijos stoka ir vadovybės bei darbuotojų dėmesio praradimas. Nepakankamą masto ekonomiką taip pat gali lemti tinkamo koordinavimo trūkumas versle, kuriame operatyvinės atliekos tampa dienos tvarka. Taip pat gali atsirasti dėl įvairių operacijų ir optimalaus išvesties lygio neatitikimo.
1. Bendravimo suskirstymas
Bendravimas yra svarbus bet kurioje organizacijoje, ypač valdant masto ekonomiją. Ryšio sutrikimas gali būti masto ekonomijos pradžia ir turėti neigiamą poveikį verslui. Bet kurio subjekto augimo procese veiksmingas komunikacijos kanalas yra gyvybiškai svarbus tinkamai valdant verslą.
Augimas kelia daugiau iššūkių bendraujant, nes keičiasi ir didėja hierarchijos. Padidėjęs komandos sluoksnis taip pat gali iškreipti pranešimą, kai jis keliauja aukštyn, žemyn arba į šoną. Kai organizacija labiau remiasi rašytinėmis komunikacijos formomis, tokiomis kaip skelbimų lentos, informaciniai biuleteniai ir atmintinės, komunikacijos sistema bus susilpnėjusi, nes tokia komunikacija gali neleisti grįžtamojo ryšio.
2. Sumažinta motyvacija
Augant verslui, didėja darbuotojų bazė, todėl jie gali jaustis izoliuoti ir taip mažiau motyvuoti. Smulkioje įmonėje dirba keli asmenys, asmeniškai prisirišę prie verslo ir glaudžiai dirbantys su savininku bei vadovybe. Didelė darbo jėga, mažiau bendraujant su aukščiausia vadovybe, gali lengvai prarasti dėmesį, dėl to sumažėja pelningumas ir sumažėja masto ekonomija. Sumažėjusi darbuotojų motyvacija ir lojalumas dažnai lemia produktyvumo lygio sumažėjimą ir ribinių išlaidų antplūdį.
Žemos motyvacijos sprendimai gali būti įgalinimas, komandinis darbas ir darbo praturtinimas. Įgalinimas apima delegavimą priimant sprendimus, dėl kurių žemesnio rango darbuotojai jaučia priklausomybės jausmą. Jei kasdienėje įmonės veikloje yra svarbi darbuotojo nuomonė, gali padidėti jų motyvacija ir žymiai išaugti kūrybiškumas. Darbo praturtinimas reiškia, kad profesijos tampa įdomesnės ir mažiau nuobodžios.
Daugelis profesijų apima įprastą darbą, dėl kurio darbuotojas kasmet daro tą patį, kas yra 8–5 dienos. Rutina yra nuobodi, o žmogus įpranta prie rutinos ir taip gali prarasti kūrybiškumą. Padarant darbą įdomų, gali prireikti vaidmenų kaitaliojimo, paliekant vietos kūrybai. Darbo turtinimas gali padaryti įdomias profesijas, jei žmonėms leidžiama mesti iššūkį jiems atliekant savo vaidmenis ir taip pagerinti operacijų efektyvumą.
Komandinis darbas apima darbuotojų padalijimą į komandas, siekiant pagerinti sąveiką darbo vietoje. Komandos gali sutelkti žmones su įvairiomis idėjomis, kaip atlikti skirtingas užduotis, ir tai suteikia komandai naujų idėjų. Geriausias tam tikrų užduočių atlikimo būdų svarstymas komandose gali žymiai pagerinti veiklą.
Taip pat yra glaudus ryšys tarp motyvacijos ir bendravimo; nutrūkus bendravimui, motyvacija nutrūksta galva. Komunikacijos sutrikimus gali kontroliuoti aukščiausioji vadovybė, nes jie yra aukšti hierarchijoje.
3. Koordinacijos trūkumas ir krypties praradimas
Augant ūkio subjektui tampa sunkiau koordinuoti darbuotojus, kurie savo ruožtu praranda kryptį ir motyvaciją. Daugelis darbuotojų yra įpratę prie rutinos ir rizikuoja prarasti motyvaciją bei susidomėjimą verslo pelningumu. Vadybininkams ir vadovams taip pat sunku koordinuoti operacijas ir užtikrinti, kad visi efektyviai atliktų savo vaidmenį. Verslas bus priverstas samdyti arba skatinti daugiau vadovų, kurie prižiūrėtų padidėjusią veiklą ir stebėtų darbuotojų darbo rezultatus. Šis žingsnis padidins išlaidas, kai įmonė ketina optimizuoti savo veiklą.
Idealus krypties praradimo ir koordinavimo stokos sprendimas yra užduočių ir sprendimų priėmimo delegavimas jaunesniems lygiams organizacinėje schemoje. Užduočių ir atsakomybės perdavimas ne tik taupo laiką, bet ir suteikia žemesnio lygio darbuotojams geresnių įgūdžių, o ne laukia, kol aukštesni vadovai nurodys kiekvieną užduotį. Be to, delegavimas motyvuoja jaunesnius darbuotojus būti novatoriškais ir kūrybingais, nes jie pereina nuo teisingų funkcijų vykdytojų prie pagrindinių konkrečių užduočių variklių.
Skalės ir mechanizavimo trūkumai
Pradinis mašinų įvedimas iš esmės rankine sistema taip pat gali padidinti išlaidas. Jei įmonė planuoja mechanizuoti savo veiklą, tokios pratybos turėtų būti vykdomos etapais, kad būtų sumažintas masto ekonomijos poveikis.
Mašinų operatoriai ir kiti darbuotojai turėtų būti apmokyti ir skirti laiko susipažinti su naujomis sistemomis iki faktinės mechanizavimo datos. Nors perėjimas nuo rankinių sistemų prie mechanizuotų sistemų gali būti nelengva užduotis, šį išplėtimą ir augimą turėtų apgalvoti visos suinteresuotosios šalys, kad nustatytų visas galimas spragas. Suinteresuotųjų šalių įtraukimas į mechanizavimo procesą padeda sumažinti masto ekonomijos pasekmes.
Kiti šaltiniai
Finansai siūlo finansinio modeliavimo ir vertinimo analitikui (FMVA) ™ FMVA® atestaciją. Prisijunkite prie 350 600 ir daugiau studentų, dirbančių tokiose įmonėse kaip „Amazon“, J. P. Morganas ir „Ferrari“ sertifikavimo programa tiems, kurie nori pakelti savo karjerą į kitą lygį. Norint toliau mokytis ir tobulėti karjeroje, bus naudingi šie finansų ištekliai:
- Masto ekonomija Masto ekonomija Masto ekonomija reiškia sąnaudų pranašumą, kurį patiria įmonė, padidindama savo produkcijos lygį. Pranašumas atsiranda dėl atvirkštinio santykio tarp fiksuotų vieneto vieneto ir pagaminto kiekio. Kuo didesnis pagamintos produkcijos kiekis, tuo mažesnės fiksuotos vieneto sąnaudos. Tipai, pavyzdžiai, vadovas
- Taikymo srities ekonomija Taikymo srities ekonomija Taikymo srities ekonomija yra ekonominė sąvoka, nurodanti bendrų gamybos sąnaudų sumažėjimą, kai produktų asortimentas gaminamas kartu, o ne atskirai.
- Tiekimo dėsnis Tiekimo dėsnis Tiekimo dėsnis yra pagrindinis ekonomikos principas, teigiantis, kad, darant prielaidą, kad visa kita yra pastovi, prekių kainos padidėjimas atitinkamai tiesiogiai padidins jų pasiūlą. Tiekimo dėsnis vaizduoja gamintojo elgesį, kai prekės kaina kyla ar krinta.
- Rinkos ekonomika Rinkos ekonomika Rinkos ekonomika apibrėžiama kaip sistema, kai prekių ir paslaugų gamyba nustatoma atsižvelgiant į besikeičiančius rinkos norus ir galimybes
